Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Kus kusas su daržovėmis














250 gr. Kus kuso (netinka smulkus kus kusas);
500 ml vandens;
1 morka;
1 raudona paprika;
1 svogūnas;
1 česnako skiltelė;
0,5 baklažano;
0.5 šaukštelis čiobrelių (geriau šviežių);
1 šaukštas krapų;
1  šaukštas sviesto;
Alyvuogių aliejaus kepimui;

Druskos ir mėgstamo pipirų mišinio pagal skonį (jei mėgstate aštriai tiks ir čili pipiriukas).
Gaminimo būdas labai paprastas. Užverdame vandenį su žiubsneliu druskos ir maišant supilame kus kuso kruopas ir įdedame šaukštą sviesto. Sumažiname ugnį ir maišant verdame apie 4-5 min., Išjungus uždengiame puodą ir paliekame kruopas brinkti toliau. Per tą laiką pasiruošiame daržoves. Visų pirma apkepiname smulkiai sutarkuotą morką, tada įdedame smulkiais kubeliais supjaustytą svogūną ir česnaką. Kai svogūnai suminkštėja sudedame kubeliais supjaustytą papriką ir  baklažną. Viską patroškiname uždengę dangtį apie dešimt minučių, sudedame visus prieskonius. Krapus suberiame pačioje pabaigoje. Paruoštas daržoves sukrečiame ant kus kuso ir viską gerai išmaišome.

2010 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

Salotos su tunu

Gūželė salotų (Icberg, gūžinės arba pekino);
Saldi paprika;
Avokadas (mažas);
Pomidorai;
Alyvuogės; 
Poras, arba mėlynas svogūnas;
Indelis tunų;
Padažas  (Žolelių mišinys salotoms, aš perku Aroma Rex firmos, 3 šaukštai alyvuogių aliejaus,  3 šaukštai vandens, 1arbatinis šaukštelis garstyčių,  1 valgomas šaukštas medaus, apie  0,5 citrinos sulčių).
Į indo dugną dedu suplėšytas salotas, ant salotų  supjaustytus pomidorus, avokadą, papriką, porus, alyvuoges. Ant viršaus sudedame tuną. Greita, skanu ir sveika.

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Kepsnys "Eglutė"

  • Margarinas VILNIUS kepiniams 375 g
  • Miltai 500 g
  • Vanduo 250 ml
  • Druska 2 arbat. šaukštel.
  • Kiaulienos faršas 1 kg
  • Morka (didelė) 1 vnt.
  • Kiaušiniai 2 vnt.
  • Džiuvėsiai 4 valg. šaukšt.
  • Santa Marijos Prieskoniai maltai mėsai 1 pakelis, arba tiesiog malti juodi pipirai ir kiti mėgiami prieskoniai
  • Česnakas 2 skilt.























Iš pirmų 4 ingridientų  iš vakaro pasigaminame sluoksniuotą tešlą. Kaip ją gaminti rasite aprašymą internete. Galite naudoti ir pirktinę sluoksniuotą  tešlą. Į faršą įtarkuojame morką, sudedame džiuvėsius, česnaką, kiaušinį, maltos mėsos prieskonius ir jei dar norite pagal skonį druskos. Priklauso kokius prieskonius naudojate. Faršą labai gerai išminkyti, tiesiog ją reikia gerai "sumušti". Tada rankomis vis pamušant faršą suformuoju eglutės formos kepsnį ir dedu ant kepimo formos. Kepti orkaitėje 200 C temp. apie 30 min. Tada kepsnį ištraukiame iš orkaitės, leisti šiek tiek atvėsti ir apvynioti iškočiotais sluoksniuotos tešlos lakštais. Vieną juostelės pusę truputėli įpjaukite. Pradėkite vynioti nuo apačios į viršų ir žiūrėkite, kad juostelės užeitu viena ant kitos. Kad tešla vienodai priliptų prismeikite ją keliose vietose mediniais smeigtukais. Vėliau juos galėsit naudoti papuošimui. Viską aptepkite plaktu kiaušiniu. Dėkite vėl kepti į orkaitę dar geram pusvalandžiui. Kol kepa galit pasiruošti papuošimus. Iškepusį kepsnį puoškite kaip tik išmanote. Galite valgyti ir karštą, ir šaltą.                           



Gruziniškų šašlykų receptas

2 kg veršienos (ar jauno jaučio mėsos);
Daug svogūnų (apie 0,5 kg);
Druskos ir pipirų pagal skonį;
Majonezo 400 ml;
Pomidorų 500 gr.
Šalykų kečiupo

Supjaustyti mėsą  degtukų dėžutės dydžio gabalai (aukštis ir plotis). Gautus gabaliukus įdėti į emaliuotą arba nerūdijančio plieno puodą . Dėti svogūnų sluoksnį, supjaustytų žiedais ir pabarstytų šviežiai maltais pipirais ir druska. Ant viršaus dėti sluoksnį mėsos. Ant mėsos vėl dėti svogūnus pasūdytus ir papipirintus ir vėl dėti mėsą. Taip susluoksniuoti visą mėsą. Viršutinis sluoksnis turi būti svogūnų. Gautą Šašlykų „pyragą“ uždengti lėkšte ir prislėgti su svoriu 3-6 val. kambario temperatūroje.  Kai atsiras pakankamai sulčių ir pasklis skanus kvapas, tada sultis nupilti į atskirą dubenėlį.  Ant mėsos sudėti majonezą ir viską gerai išmaišyti. Palaikyti dar  1-2 valandas, kad mėsa sugertų majonezą. Tada verti mėsą ant iešmo sluoksniuojant su svogūnais ir per pus perpjautais pomidorais. Kepant apšlakstyti sultimis, kurios susidarė marinuojant mėsą. Šašlyką apversti tik vieną kartą ir neperkepti, kad būtų sultingas.

PRIESKONIŲ GYDOMOSIOS SAVYBĖS


Jei prieskonių dėsit į maistą - jis bus kartu ir vaistas. Tik, šiukštu, nereikia jų perdozuoti. Prieskoniai neturi užgošti pagrindinių produktų skonio ir kvapo.

Petražolė - ne tik nuostabi prieskoninė daržovė, bet dažnai net vaistažolių karaliene vadinamas augalas. Joje daug vitaminų E, S, kalcio, geležies. Tai puikus šlapimą varantis vaistas, sumažinantis pilvo pūtimą, skausmą, krūtų tempimą prieš menstruacijas, padedantis inkstams pašalinti nereikalingas medžiagas, taip pat pasižymi dezinfekuojančiomis, bei atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.

Krapai, ypač jų sėklos, palengvina virškinimą, užkerta kelią susidaryti žarnyne dujoms, mažina kraujo spaudimą, padeda, gydyti vaikus nuo naktinio šlapimo nelaikymo, tinka sergant stenokardija, širdies veiklos nepakankamumu, turint akmenų inkstuose ar šlapimo pūslėje. Jais patariama gydyti hemorojų. Krapai didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms moterims.

Raudonėlis turi daug eterinių aliejų, karotino, vitamino C. Jis gerina virškinimą sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, padeda pakilus kraujospūdžiui, sergant gripu, bronchitu, diabetu. Raudonėlis gerai valo kraują ir jo arbata vartojama kaip priešvėžinis vaistas. Raudonėlio lapuose randama 42 kartus daugiau antioksidantų nei obuoliuose. Prieskonis tinkamas mėsos, makaronų patiekalams, omletui ir salotoms gardinti.

Krienai turi daug medžiagų, kurios užmuša bakterijas, daug vitamino C, fermentų, mineralinių medžiagų. Jie liaudies medicinoje vartojami nuo nevaisingumo, ypač vėžio profilaktikai. Siūlomas toks receptas: 100g tarkuotų krienų užpilti 500ml degtinės ir palaikyti stikliniame inde saulėje 30 dienų. Vartoti po 1 valg. šaukštą 2-3 kartus per dieną po valgio neužgeriant.

Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, vidurių užkietėjimą, depresiją, širdies nepakankamumą. Bazilikais patariama gydytis, jei pučia pilvą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliko, kuris mažina potraukį rūkyti. 
Bazilikai ne tik suteikia patiekalams pikantiško skonio, bet turi ir gydomųjų savybių. Mokslininkų ištirta, kad šie prieskoniai teigiamai veikia kaulų čiulpus, kraują, nervų, kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Senovės Indijoje bazilikai laikyti viena švenčiausių žolių, valančių čakras ir gerinančių gyvybinės energijos tekėjimą. Teigiama, jog šie prieskoniai pripildo meilės ir ištikimybės energijos bei suteikia dieviškąją apsaugą, valo aurą ir stiprina imuninę sistemą. Anot mokslininkų, sergant peršalimo ligomis, bazilikai mažina temperatūrą ir skatina prakaitavimą. Taip pat padeda sloguojant ar sergant bronchitu - šalina ir skystina gleives.

Mairūnas gerina virškinimą, slopina migreninius galvos skausmus, ramina nervų sistemą, gydo nemigą. Mairūnai - jų nuovirai ir antpilai liaudies medicinoje vartojami kaip tonikai - nuo spazmų ir katarų. Mairūnų aliejumi įtrinami mazginiai venų išsiplėtimai, podagros ir reumato apimti sąnariai.

Kalendra - skatina tulžies išsiskyrimą, gerina imuninę sistemą, tinka nuo stresų ir profilaktiškai nuo įvairių auglių ir vėžio, valo kraują.

Gvazdikėliai - padeda vegetodistonijos atvejais, neutralizuoja toksinus, gelbsti nuo peršalimo. GVAZDIKĖLIAI - Hipokratas buvo vienas pirmųjų gydytojų, panaudojusių gvazdikėlius kaip vaistą. Nuo tų laikų jie vartojami virškinimui gerinti, atminčiai stiprinti. Vandeniniu gvazdikėlių ekstraktu gydomos alkių ligos, aliejumi malšinamas dantų skausmas, gvazdikėlių dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomi piktybiniai augliai. Gvazdikėliai
Jie padeda ištirpti sukietėjimams kepenyse, išvaro tulžies perteklių, atveria užakimus. Gvazdikėliai gerina nuotaiką. 2-3 gvazdikėliai užplikomi puse litro karšto vandens, paverdama ant mažos ugnies 5 minutes, palaikoma pusvalandį, perkošiama ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites.

 Raudonieji aštrieji pipirai yra lyginami su bomba, turinčia vitaminų užtaisą. Juose yra retos medžiagos - kapsaicino, kuris veikia kaip galinga antibakterinė dezinfekuojanti medžiaga, neutralizuojanti skrandžio opaligės sukėlėją ir gydanti kai kurias skrandžio ir 12pirštės žarnos ligas. Raudonųjų pipirų spiritinė ištrauka tinka trinti- malšinti neuralginius ir reumatinius skausmus. Visus prieskonius reikia vartoti saikingai, bet ypač aštriuosius raudonuosius pipirus.

Imbiero - dedama į visus indiškus patiekalus. Jis turi neprilygstamų gydomųjų savybių, stiprina imuninę sistemą, padidina psichikos atsparumą streso situacijos, malšina žarnyno spazmus, peršalimo ligas, sunormalina skydliaukės veiklą, tinka nuo pervargimo. Imbiero pravartu dėti į karštą arbatą ir į karštą vonią; ypač skanu ant sumuštinio- duona+ avokados+ krienai ar česnakas+ imbieras.

Rozmarinas - padeda kovoti su infekcijomis, stabdo riebalų oksidacijos ir skilimo procesą, todėl mėsa ilgiau būna šviežesnė. Jis padeda stiprinti atmintį, slopina spazmus.

Kardamonas - gydo širdies ir kraujagyslių ligas, palengvina atsikosėjimą, mažina skydliaukės veiklą.Didina kraujospūdį.

Ciberžolė - ji padeda atstatyti jėgas nusilpus raumenims, valo kraują, stiprina imunitetą, gydo cukraligę, turi šlapimą varančių savybių, gerina virškinimą. Tyrimais įrodyta, jog ciberžolė (vainikuojama indų virtuvės karaliene) yra nepamainoma kovoje su cistine fibroze (daugelio organų sistemų pažeidimas), gaubtinės žarnos vėžiu, artritu ir net Alzheimerio liga.

Kmynai - Kmynais patariama gydyti žarnyno spazmus bei malšinti galvos skausmus. Kmynai vieni populiariausių pasaulio prieskonių (ypač indų virtuvėje), sėkmingai kovoja su vėžiu. Lietuviškoje virtuvėje be jų taip pat neapsieinama - prieskonis karaliauja marinatuose, lydytame ir varškės sūriuose, duonoje, sausainiuose, giroje ir net arbatos puodelyje. Kmynuose esantys eteriniai aliejai veikia antiseptiškai, skatina spazmolitinių liaukų sekreciją, žadina apetitą. Vartojami, kai pučia vidurius, skrandį ir žarnyną varsto diegliai, sutrinka virškinimas. Kmynai padeda pasišalinti sekretui iš bronchų sergant kvėpavimo takų ligomis. Geriausia sausas kmynų sėklas kramtyti (35 g per parą) arba paskaninti jais valgį.

Kadagių uogos - jomis patariama gydyti šlapimtakių ir skrandžio ligas. Kadagių uogos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Naudoti ne daugiau kaip 4-6 uogas per dieną.

Šafranas - gerina žarnyno ir skrandžio darbą.

Šalavijas - sergantiems angina patariama skalauti gerklę šalavijo nuoviru. Šiuo nuoviru patariama nuplauti ilgai negyjančias žaizdas.


 Anyžiai - didina pieno kiekį krūtimi maitinančioms motinoms. Jie išvalo kvėpavimo takus ir padeda atsikosėti. Ypač naudingi anyžiai tiems, kuriuos kankina skrandžio spazmai. Jis atpalaiduoja spazmus ir suteikia palengvėjimą.

Salierai - stiprina sudirgusią centrinę nervų sistemą, neleidžia inkstuose susidaryti akmenims. Be to, salierai iš organizmo pašalina šlapimo rūgštį.

Cinamonas ir imbieras -  gerina apetitą bei virškinamojo trakto darbą. Cinamonas, kuris mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma - 0,5 arbatinio šaukštelio. Siūloma nepamiršti jų o pagardinti rytinę kavą ar įvairiausius desertus. Cinamonas
Šis priekonis normalizuoja kraujospūdį, užtraukia žarnyno ir skrandžio opas. 1 arbatinis šaukštelis cinamono užplikomas 1 stikline karšto vandens, paskui 10-20 minučių palaikoma karšto vandens vonelėje. Dar 20 minučių palaikoma ir geriama po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį. 

Peletrūnai - stiprina ir stimuliuoja organizmo imuninę sistemą bei stiprina vyrų potenciją.

Vanilė - atpalaiduoja spazmus ir tonizuoja. Švelnus vanilės kvapas nuramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Valgoma su saldumynais vanilė stiprina nervus ir atpalaiduoja spazmus. Ypač jausmingai nuteikia karšta vonia su vanile. VANILĖ - liaudies medicinoje ji buvo vartojama virškinimui gerinti, nuo vidurių pūtimo, reumato, nervų, psichinių ir kitų ligų, o ypač ji buvo vertinama kaip dirginantis vaistas ir nuo mažakraujystės.

Kario milteliai yra įvairių prieskonių mišinys, tarp kurių yra ir ilgosios ciberžolės, turinčios kurkumino. Kurkuminas - tai antioksidantų mišinys, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Yra žinoma, kad ilgai vartojant priešuždegimines priemones sumažėja Alzheimerio ligos rizika, nors šios medžiagos gali neigiamai veikti skrandį, kepenis ir inkstus. Dėl to senatvėje reikia riboti priešuždegiminių savybių turinčių medikamentų vartojimą.Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad neuronus apsaugo ir tokie antioksidantai, kaip vitaminas E, tačiau jie nemažina silpnaprotyste sergančių pacientų protinio išsekimo. Atsižvelgiant į veiksnius, galėjusius turėti įtakos mokslinio tyrimo rezultatams, paaiškėjo, jog "dažnai ir net labai dažnai" karį vartojančių tiriamųjų protinė būklė kur kas geresnė lyginant su tais, kurie nevartoja šio prieskonių mišinio.

Čiobreliai -  teigiama, turi magišką galią apsaugoje nuo vėžio. Ilgai šis prieskonis buvo naudojamas kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu skalaujant burną. Paprastai čiobreliai naudojami kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose. Tai gera raminamoji priemonė kamuojant sausam, spazminiam kosuliui, sergant bronchitu, astma, plaučių uždegimu, sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, uždegimui. 

Maisto pasisavinimui pagerinti prieš valgį pravartu pakramtyti imbiero šaknies su citrinos griežinėliu arba gvazdikėlį. Tai padės ir apsunkus po valgio, kai persivalgyta.

Cikorija - padeda darbuotis širdžiai, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą ir toksinų pasišalinimą, didina tulžies pūslės, kepenų, inkstų aktyvumą. Naudinga sergantiesiems diabetu. Priešingai nei kava, ramina nervų sistemą ir padeda nuo nemigos.
Laurų lapai - šalina iš organizmo druskų perteklių, smėlį iš inkstų ir šlapimo pūslės. 3-5 lapeliai įmetami į stiklinę karšto vandens ir 10 minučių palaikoma ant silpnos ugnies. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį dvi savaites per šiaudelį ,kad apsaugoti dantų emalę.



2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

Kibinai su kopūstais





























Tešlai:
- 1 kg miltų
- 200 gr. margarino (arba sviesto)
- 5 kiaušinių tryniai
- 400 gr. grietinės
- žiupsnelis druskos ir cukraus
Įdarui:
- 1 kg šviežių kopūstų
- 3 kietai virti kiaušiniai
- alyvuogiu aliejaus kepimui
- pipirų ir druskos pagal skonį.
Gaminimas
Tešlą galite pasigaminti iš vakaro. Į dubenį supilti miltus, grietinę, sutarkuotą margariną, druską ir cukrų. Jei tešlą ruošite tą pačią dieną galite įberti arbatinį šaukštelį sausų  mielių. Viską gerai išminkome, kol gaunasi vientisa masė. O tada svarbiausias momentas, kad tešla būtų trapi - gerą pusvalandį tešlą reikia išmušti, kol ji taps labai minkšta ir tąsi kaip šiltas plastilinas. Tada iš tešlos padarau "dešrą" suvynioju į plėvelę ir dedu į šaldytuvą. Minimum valandai.
Kol tešla bręsta, pasigaminu įdarą. Susmulkintą kopūstą gilioje keptuvėje arba puode troškinu aliejuje, kol suminkštės, tada įdedu druską, maltus pipirus ir susmulkintą virtą kiaušinį (kiaušinį aš sutarkuoju su burokine tarka). 
Įdarą būtina atšaldyti.
Įdaras su ryžiais ir bobausiais:
1 stiklinė virtų ryžių
1 stiklinė virtų bobausių
1 kiaušinis
1 valg. šaukštas sviesto
2 šaukštai su kaupu grietinės
Žiupsnelis čiobrelių
Druskos ir juodų maltų pipirų pagal skonį
1/2 svogūno
Svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepinti svieste, sudėti susmulkintus bobausius, grietinę, įberti čiobrelių, pagardinti druska ir pipirais. Viską patroškinti 5 minutes ir sumaišyti su ryžiais.




Tešlą supjaustau  į 20-22  dalis. Iškočioju apskritos formos  pagrindą, dedu ataušusio įdaro, lenkiu per puse ir užlankstau kraštus kaip koldūnams. Paruoštus kibinus dedu į skardą ant kepimo popieriaus, būtinai palieku nemažus tarpus, kadangi kepant jie gerokai iškyla. Kibinus aptepu išplaktu kiaušinio baltymu. Dedu į ikaitintą orkaitę (200 laipsnių) ir kepu apie 20 min.

Nugarinės kepsnys įdarytas brinzos sūriu ir saulėje džiovintais pomidorais






















 



 
Kepsniui:
1 kg kiaulienos nugarinės (arba sprandinės)
1,5 kg mažų bulvių
100 gr brinzos sūrio
100 gr. saulėje džiovintų pomidorų
2 skiltelės česnako, petražolių saujalė
50 gr. sviesto arba margarino kepiniams
Bulvėms:
Maltų pipirų, druskos, česnakinių pipirų pagal skoni
1 arbatinis  šaukštelis raudonėlio,
1 arbatinis šaukštelis čiobrelių
1 arbatinis šaukštelis saldžios raudonosios paprikos.
Aliejaus bulvėms pašlakstyti.
Supjaustome kubeliais sūrį, džiovintus pomidorus, margariną (jį galit ir sutarkuoti), petražoles. Viską sumaišome ir sudedame į nugarinėje padarytą kišenę. Dedame į kepimo rankove, surišame ir kepame apie  1 val. (pusvalandį kepu 200 l. temperatūroje, po pusvalandžio sumažinu iki 180-170).
Išverdu nedideles bulvytes su lupynomis (verdu trumpai, apie 15 min.), nulupu, apibarstau minėtais prieskoniais, aliejumi ir dedu kepti į orkaitę likus 20 min. iki kepsnio kepimo pabaigos. Garnyrui tiks marinuoti agurkėliai, kopūstai. Kepsniui naudoju padažą aprašytą prie kopūsto “Siurprizo”