Tikra Itališka pica

Du kartus teko lankytis Italijoje ir abu kartus ragavau fantastiško skonio picas nedidelėse šeimyninėse picerijose. Ne kartą gaminau ir pati. Tešlos receptų išbandžiau gal gerą dešimtį. Bet skonis vis tiek ne toks kaip Italijoje. Aišku ir krosnies malkom kūrenamos neturiu, tenka kepti elektrinėje orkaitėje. Šiandien nepatingėjau ir susiradau Italijos internetinį puslapi, kuriame radau tradicinės itališkos picos pado receptą. Peržiūrėjau keletą filmuotos medžiagos vaizdelių. Apsistojau ties tuo receptu, kuris kartojosi net keliuose įrašuose. Dabar jau drąsiai galiu pasakyti- pavyko!!! Štai šis receptas:

500 gr. miltų
350 ml drungno vandens
1 arbatinis šaukštelis cukraus
 1 arbatinis šaukstelis druskos
1 valgomas šaukštas sausų mielių
2 valgomi šaukstai alyvuogių aliejaus

 Į vandenį suberti cukrų ir mieles, išmaišyti ir palaukti keletą minučių kol pradės mielės "vaikščioti". Į gilų indą persijoti miltus, padaryti per vidurį duobutę į ją supilti druską ir alyvuogių aliejų, po to supilti vandenį su mielėmis. Pradžioje maišyti su mediniu šaukštu, po to minkyti rankomis. Šis procesas nėra labai trumpas. Ir minkiau ir po dubenį kočiojau ir tarp rankų mėčiau. Kai tešla vis mažiau ėmė lipti prie rankų, supratau, kad pavyko gauti tąsią ir minkštą tešlą, tokia, kokią mačiau filmuotoje medžiagoje. Tešlą padalinau į tris lygias dalis, apibarsčiau miltais, uždengiau dangčiu ir palikau kambaryje.
Kol tešla augo pasiruošiau pagrindinį padažą kuris tepamas ant picos pado. Pasirinkau taip pat tradicinį klasikinį. Jo užteko 3 picoms 30 cm dydžio:

6 šaukštai pomidorų padažo ( naudojau lietuvišką Kėdainių  be konservantų)

1 arbatinis šaukštelis raudonėlio

1/2 arbatinio šaukštelio čiobrelių

1/2 arbatinio šaukštelio česnako granulių

Viską išmaišyti ir tepti ant iškočioto picos pagrindo

Picos viršų dariau su jūros gėrybėmis (krevetės, midijos), pomidorais, grybais ir šalto rūkymo nugarine. Priedams pasiruošiau saldžios paprikos, mėlynojo svogūno, cukinijos, alyvuogių ir aišku tarkuoto sūrio.

Įdaryta vištos krūtinėlė "marškinėliuose"

Senųjų metų palydėtuvėms norėjosi kažko 
naujo ir žinoma skanaus. Ne kartą teko gaminti vištos krūtinėlės kepsnelius įdarytus pelėsinių sūriu. Žinant puikias vištienos mėsos sukibimo savybes nusprendžiau pagaminti vieną didelį kepsnį. Pavyko puikiai

4 vištos krūtinėlės (apie 700 gr.)

150 gr. mėlynojo pelėsinio sūrio;

100 gr. sauleje džiovintų pomidorų;

12 žalių alyvuogių;

2 arbatiniai sauksteliai cesnako granulių;

žiupsnelis druskos, raudonėlio ir čiobrelių;

1 kiaušinis;

Raudona, geltona ir žalia paprika;

1 jauna cukinija;

1 valgomas šaukštas alyvuogių aliejaus.

   Vištos krūtinėles perpjauti pusiau ir išmušti. Ant maistinės plėvelės sudėti krūtinėles taip, kad šiek tiek "užeitų" vieną ant kitos, apibarstyti česnaku,  čiobreliais, raudonėliu, druska ( nepadauginti, nes dėsite sūrį) ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Į vidurį sudėti supjaustytą sūrį, susmulkintus pomidorus ir alyvuoges.  Plėvelės pagalba viską suvyniojame ir suspaudžiame į pailgą vyniotinį ir laikome šaltai bent valandą. Galima pasiruošti ir iš vakaro. Imame lakštą šaldytos bemielės tešlos ( geriausiai tinka tokia tešla, kur pakelyje yra du lakštai, vieno tokio puikiausiai pakaks kepsniu "aprengti"). Tešlą šiek tiek iškočiojame ir ja apvyniojame paruoštą krūtinėlę. Gerai suvyniojam, kraštus užspaudžiam, kad sultys neišbėgtų, aptepame plaktu kiaušiniu ir apibarstome kmynais. Kepti 200 C temperatūroje 30 min.

Garnyrui juostelėmis supjaustyti tris paprikas ir vieną cukiniją. Į keptuvę įpilti nedaugiau kaip 1 šaukštą alyvuogių aliejaus ir apkepti paprikas bei šiaudeliais supjaustytą cukiniją.

Avinžirnių užkandis " Finansinė sėkmė"

Šias salotas pavadinau taip todėl, kad perskaičiau informaciją apie valgių papročius Naujųjų Metų išvakarėse. Pasirodo senoliai būtinai paskutinę metų dieną gamindavo patiekalą iš produktų kurie turi tendenciją "didėti" ( pupelės, žirniai, lešiai ir žinoma avinžirniai). Kadangi apie avinžirnių maistines savybes  bei salotų gamybą teko tik skaityti, ir matyti kaip gamina per TV nusprendžiau ir aš juos išmėginti. 200 gr. ekologiškų avinžirnių  užmerkiau vandenyje iš vakaro. Ryte gražiai išbrinkusius avinžirnius reikėjo tik išvirti. Viriau be druskos. Receptų radau begalę, bet niekaip negalėjau apsispręsti kurį pasirinkti. Pagrindinę idėją "pasisklolinau" iš Šapiros :)

200 gr.  avinžirnių;

pusė raudonos  ir žalios paprikos;

1 mėlynas svogūnas;

2 skiltelės česnako;

pusė baklažano;

1 pomidoras;

pusės citrinos sulčių;

1 džiovintas Čili pipiriukas;

aliejaus kepimui;

druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį;

sauja šviežių petražolių,  žiupsnelis raudonėlio.

 Įkaitintame aliejuje apkepinti smulkiai supjaustytą  svogūną. Kai svogūnas suminkštėja, sudėti smulkiais gabaliukais supjaustytą papriką, baklažaną, sutrupinti čili pipiriuką. Kepti visą laiką maišant. Kai daržovės gražiai apkeps sudėti nuluptą ir kubeliais supjaustytą pomidorą, sutraiškytą česnaką. Viską maišant kepti dar kelias minutes tada suberti išvirtus avinžirnius, įdėti žiupsnelį druskos ir maltų pipirų. Kepti kol avinžirniai sušils. Patiekalą gaminau apie 15 min. Patiekalas skanus, bet pavojingas. Jo poveikis pilvui kaip ir žirnių :) :) :).

Pyragėliai su pelėsiniu sūriu "Dukros kaprizas"

Pyragėlių idėja gimė dėl dukros užgaidos suvalgyti ką nors kepto. Kadangi turėjau šaldytuve Mantingos sluoksniuotos tešlos, Mėlynojo pelėsinio sūrio  nusprendžiau iš jų iškepti pyragėlius. 

100 gr. pelėsinio sūrio;

2 lakštai sluoksniuotos tešlos;

1/4 poro baltosios dalies;

1 kiaušinis (pyragėlių aptepimui);

žiupsnelis raudonėlio (naudojau šviežią)
ir kmynų.

  Tešlą supjausčiau kvadratėliais, o juos dar padalinau į trikampėlius (8 vnt.) Ant trikampėlio vienos pusės sudėjau smulkiai supjaustytą sūrį, porus ir raudonėlį. Kraštus užspaudžiau, aptepiau išplaktu kiaušiniu ir kmynais. Kepiau 200 C temperatūroje 15 min. "Kaprizas" buvo neįtikėtinai skanus.

Super žuvienė (iš upėtakio)

Sultinio ruošimas:

1,5 kg upėtakio užteks ir sultiniui ir sriubai ir kepsniams. Žuvį gerai nuploviau, atskyriau galvą, o likusią dali padalinau i dvi dalis. Stambioji pusė bus skirta kepsniukams, o plonoji žuvienei. Žuvienei skirtą dalį ties viduriniu kaulu perpjoviau išilgai pusiau, nulupau odelę. Filė supjausčiau nedideliais gabaliukais, apšlaksčiau citrinos sultimis ir maltais pipirais ir padėjau į šaldytuvą.

Į puodą įpyliau 2,5 l vandens. Įdėjau 2 nuluptus svogūnus, dvi stambiai supjaustytas morkas, pusę saliero šaknies, žiupsnelį kvapųjų pipirų ir 5-6 lauro lapus. Tada  įdėjau gerai nuplautą žuvies galvą (būtina išimti žiaunas) ir atskirtus nuo žuvies kaulus, pelekus

 bei odeles. Ant silpnos ugnies viriau 1,5 valandos.

Išvirusį sultinį nukošiau ,o daržoves ir žuvį išmečiau.

Pagaliau ir Žuvienė

Vakarykštis sultinys buvo puikaus skonio ir aromato, nors druskos ir nedėjau. Prisipažinsiu taip gaminau žuvienę pirmą kartą. Todėl norėjosi kažkokio naujo

skonio, atrodo pavyko. Bandysiu nieko neužmiršti.

2 bulves;

1,5 l sultinio;

1 morka;
trečdalis poro baltos dalies;
2 salierų stiebai;
1 pomidoras;
1 skiltelė česnako;
pusė raudonos paprikos;
2 arbatiniai šaukšteliai kaparėlių;
500 gr. upėtakio file (supjaustytas nedideliais gabaliukais, apšlakstytas citrinos sultimis bei juodais maltais pipirais);
100 gr. šaldytų krevečių;
žiupsnelis raudonėlio, petražolių;
maltų pipirų ir druskos pagal skonį;
alyvuogių aliejaus kepimui.

 Į sultinį įpilti dar apie litrą vandens, sudėti kubeliais supjaustytas bulves ir skrituliukais supjaustytas morkas ir virti apie 15 min. Porą, saliero kotus, papriką ir česnaką smulkiai supjaustyti ir apkepinti aliejuje, pabaigoje sudėti nuluptą ir smulkiai supjaustytą pomidorą, raudonėlį ir petražoles. Viską sudėti į puodą, įberti druskos pagal skonį ir dar pavirti apie 5 min. Tada sudėti juostelėmis supjaustytą upėtakio filė, krevetes, kaparėlius ir juoduosius maltus pipirus. Virti dar 5 min. Išjungti ugnį ir palaikyti dar uždengus apie 10 min. Kuo ilgiau sriuba pastovėjo, tuo skanesnė tapo :)

Obuolių pyragas su aguonomis

5 vidutinio dydžio obuoliai;
250 gr margarino kepiniams;
250 gr cukraus;
380 gr. miltų;
2 kiaušiniai;
1 pakelis kepimo miltelių (11 gr.);
1/2 citrinos sulčių;
2 šaukštai maltų ir 1 šaukštas paprastų aguonų;
2 šaukštai cukraus pudros;
1 arbatinis šaukštelis cinamono.

 Obuolius nulupti, išimti sėklas ir supjaustyti riekelėmis. Apšlakstyti citrinos sultimis. 

 Margariną ištirpinti vandens vonelėje, supilti cukrų ir gerai išmaišyti. Įmušti kiaušinius ir dar gerai išsukti (galima ir su elektriniu plakikliu) masę. Tada sudėti miltus, kepimo miltelius ir aguonas išmaišytas su cukraus pudrą. Viską gerai išmaišyti. 3/4 tešlos sukrėsti į kepimo skardą. Ant viršaus uždėti storą sluoksnį obuolių, apibarstyti cinamonu. Ant obuolių viršaus konditerinio švirkšto pagalba "sukryžiuoti" likusią tešlą. Kepti 180-190 C temperatūroje apie 30 min. Labai skanus karštas ir su ledais.

Kaip verdama tikra žuvienė?

Žuvies sriuba - ne žuvienė
Kuo žuvienė skiriasi nuo žuvies sriubos? Ekspertai pabrėžia, kad žuvienei negali būti naudojama jokia kitokia - tik šviežia žuvis. Jei verdama šaldyta, sūdyta ar kitaip konservuota žuvis, tai patiekalas iš tokios žuvies vadinasi žuvies sriuba.
Beje, festivalio metu žiūrovai galėjo sužinoti, kokios žuvų rūšys tinka virti žuvienei? Kulinarų teigimu, labiausiai klasikinei žuvienei virti tinka sterkai, ešeriai, pūgžliai, sykai, o jei šių žuvų nepavyko sugauti ar įsigyti, tada galima bandyti virti žuvienę iš salačių, sazanų (laukinis Volgos karpis), šapalų, karosų, karpių ar raudžių.
Ne pro šalį užsirašyti į bloknotėlį ne tik tuos žuvų, iš kurių verdama žuvienė, pavadinimus, bet ir tų, iš kurių žuvienė niekada negaminama: tai - kuoja, karšis, gružlys, aukšlė, vobla, taranė, visos silkių šeimos žuvys, ožka ir visi grundalai.
Įdomu ir tai, kad netradicinei žuvienei nenaudojami šamai, lynai, vėgėlės, plačiakakčiai, nes žuvienė verdama tik iš šių žuvų be jokių priemaišų, o tai - klasikinis receptas.
Specialistai tikina, kad ir ne visos jūrinės žuvys tinka žuvienei, o tinkamų į sąrašą įtraukta ne taip daug rūšių: menkė, otas, makrorusas, nototenija, ledinė žuvis, jūros ešerys.
Skonio niuansai
Kaip atpažįstama tikra žuvienė? Tai - skaidrus, tačiau ne perdaug kvapnus sultinys, kuriame plaukiojantys stambūs žuvies gabalai turi būti sultingi, tačiau nesuirę ir nesuvirę. Beje, žuviena būtinai privalo išsaugoti jai būdingą skonį ir aromatą.
Labai svarbus niuansas - žuvienė verdama tik neuždengtame katile, kad žuvis neprarastų minėtų savybių. Labai svarbu, kad ugnis būtų silpnoka, o verdama žuvienė nė minutės stipriai nekunkuliuotų.
Antra, žuvis, parinkta žuvienei, verdama jau užvirusiame pasūdytame daržovių nuovire, kuriame būtinai turi būti išvirta viena arba kelios nuluptos svogūnų galvos, kurios vėliau išgriebiamos iš katilo, tačiau svogūnus galima ir susmulkinti, jei norima, kad jie suvirtų, o nuoviras būtų tirštesnis. Kai virėjas pageidauja, kad nuoviras būtų gerokai aromatingesnis, į jį dedama stambiai supjaustytų bulvių ir nepjaustytų morkų, bet paskui, prieš leidžiant į verdantį nuovirą žuvį, daržovės išgriebiamos iš katilo.
Trečia, labai svarbu žuvienę virti tiek, kiek reikia, nes pagrindinė mėgėjų klaida - baiminimasis, kad žuvis neišvirs, todėl viralas ant ugnies laikomas pernelyg ilgai. Visos gėlavandenės žuvys verdamos  7-20, o jūrinės - 8-12 min. Maksimali žuvienės virimo trukmė priklauso nuo žuvies stambumo.
 Prieskoniai ir žalumynai
Žuvienei virti naudojamas specifinis prieskonių rinkinys,  į kurį įeina juodieji pipirai, petražolės (šaknys ir lapai), krapai, svogūnų laiškai, lauro lapai, porai, pastarnokai. Jei verdama ypatinga žuvienė, prieskonių puokštė papildoma muskato riešutu, imbieru, anyžiumi. Beje, patartina atsiminti taisyklę: kuo riebesnė žuvis, tuo daugiau reikia prieskonių. Prieskonių kiekį lemia parinktos žuvies skonis, pvz. į subtiliu skoniu garsėjančių sterkų ar ešerių žuvienę prieskonių dedama mažiau nei į raudžių žuvienę.
Ekspertai pataria prasmingai naudoti žalumynus, t.y. svogūnų laiškus, porus, anyžius, petražoles, jei norima išlaikyti žuvienę šviežią ir gardžią kelias dienas. Žalumynus reikėtų dėti tik į lėkštę, į kurią įpiltas patiekalas, o katile esančią žuvienę pagardinti vien sausais prieskoniais, kad per naktį viralas neapkarstų.
Tikra, t.y.klasikinė žuvienė niekada nešviesinama, kad būtų skaidresnė. Daug svarbiau, kai katilas su žuviene nukeltas nuo ugnies,  7-8 min. palikti jį ramybėje, kad viralas, kulinarų žodžiais tariant subręstų, o tik po to pilstyti į lėkštes.
Jonas RUTKEVIČIUS  http://www.viskas.lt/portal/block/82/article/8806

Tiršta ir soti vištienos sriuba su salierais (ypač rekomenduoju valgyti jei peršalote)

Pusė vidutinio dydžio viščiuko (apie 1 kg);
1 stiklinė perlinių kruopų;
1 morka;
1 svogūnas;
1 skiltelė česnako;
5 kvapnieji pipirai;
5 lauro lapai;
žiupsnelis petražolių, raudonėlio, malto muskato, galima ir čiobrelių;
druskos ir maltų pipirų pagal skonį.

 Nuplautą viščiuką ir perlines kruopas dėti į puodą, įpilti apie 3 litrus vandens, įdėti nepjaustytą svogūną, pipirus, lauro lapus ir virti ne trumpiau kaip valandą laiko ant silpnos ugnies, vis nugraibant susidariusias putas. Po valandos vištą išimti iš puodo ir leisti atvėsti. Į verdantį sultinį įdėti supjaustytą morką, salierų stiebus, raudonėlį ir muskatą ir dar virti apie pusvalandį. Jei manote, kad per daug sultinio nuvirė įpilkite naujo vandens. Vištieną atskirti nuo kaulų, supjaustyti smulkiais gabaliukais ir sumesti atgal į puodą. Įdėti susmulkintas petražoles (tinka ir džiovintos), česnaką, druskos pagal skonį, maltų pipirų. Viską dar trumpai (apie 5-7 min.) pavirti. Patiekiant įberti susmulkintų krapų

Kalėdinis tortas

Šiam torto pagrindui panaudojau Kalėdinių sausainių receptą. Idėja pranoko visus lūkesčius. Pirmasis tortas su šokoladinėmis braškėmis buvo labai skanus, tik estetiniu vaizdu likau nepatenkinta. Naujiems Metams iš tų pačių produktų pagaminau du tortus. Didysis su manimi keliavo į svečius, o mažasis liko namuose.

Pagrindui:
200 gr miltų
200 gr cukraus
1 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių
3 kiaušiniai
1 stiklinės mėgiamų riešutų
0,5 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
0,5 arbatinis šaukštelis migdolų ekstrakto
Kremui:
250 gr Maskarponės sūrio;
800 gr. varškės masės "President"
(galima ir paprastos riebios varškės,
tik ją reikės gerai išplakti)
100 ml grietinėlės
0,5 stiklinės cukraus
2 šaukštai želatino
0,5 citrinos
250 gr. braškių
50 gr. juodo šokolado

Riešutus pakepiname orkaitėje 170 C, apie 10min. Keptus riešutus sutriname kočėlu.

Sausus produktus sumaišome, atskirame inde suplakame kiaušinius ir dviejų rūšių ekstraktus, tada į dubenį su kiaušiniais supilame miltus išmaišome, suberiame riešutus ir vėl išmaišome.

Paruoštą tešlą dedame ant kepimo popieriaus*. Tešlą išklojame apie 2 cm storio ir kepame orkaitėje 190 C, apie 20min, kol viršus lengvai paruduos (neperkepkite). 

Iš tešlos išeina du pagrindai tortui. Aš sunaudoju viena, o antrą tiesiog supjaustau ir suvalgome kaip sausainius.

Grietinėlę išplakti su šaukštu cukraus, sudėti maskarponės sūrį, likusi cukrų, varškę ir viską vėl gerai išplakti su plakikliu iki purios masės. Plakant supilti piene išbrinkintą želatiną ir išspausti pusės citrinos sultis. Gautą masę sukrėsti ant atšalusio pagrindo, gražiai išlyginti. Kai masė pradės stingti puošti braškėmis. Braškių viršūnėles pamirkyti ištirpintame šokolade sumaišytame su 2-3 šaukštais pieno. Šokoladą tirpinti vandens vonelėje. Tortą reikėtų bent per naktį palaikyti šaldytuve. Torto šonus puošti migdolų arba kokoso drožlėmis.

 Šį kartą supjaustytus sausainius panaudojau mažam tortukui. Į formą įpyliau ploną sluoksnį želė (tik labiau būtų tikusi citrininė, o ne braškinė), sudėjau braškes, žaliąją citriną. Kai sluoksnis sustingo ant viršaus sukrėčiau sluoksnį varškės masės, dėjau sluoksnį supjaustytų sausainių ir vėl varškės masės. Paskutinį sluoksnį palikau sausainių.

* tešlą geriausia kočioti tarp dviejų kepimo popieriaus lapų ir kepti su jais, iškepus lengvai juos nuimsite